2020 m. liepos mėn. 10 d. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus ir knygos apie Rietavo kraštą „Pietų Ceklis“ autoriai Junona ir Vytenis Almonaičiai organizavo edukacinę - pažintinę kelionę į Medingėnų apylinkes. Ši išvyka Lietuvos muziejų kelio 2020 „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ renginio dalis. Edukacinėje - pažintinėje išvykoje dalyvavo 20 keliautojų, norinčių susipažinti su istoriniu Medingėnų krašto palikimu.
Visas kelionės akimirkas rasite paspaudę ČIA.
Išvyka prasidėjo aplankant alkakalnį, vadinamą Alko kalnu. Tai beveik 151 m virš jūros lygio iškylanti kalva, nuo kurios atsiveria platus apylinkių vaizdas: Rietavo bokštai, aukštieji Plungės pastatai, Lopaičių kalnas ir kitos Žemaičių aukštumos kalvos. Ant alkakalnio yra išlikusi koplytėlė ir jau nebeveikiančios kapinaitės, kuriose 1996 m. paskutinis buvo palaidotas Petras Vyšniauskas. Jis ilgai prižiūrėjo ir tvarkė Alko kalno koplytėlę. Alko kaime stovi du paminkliniai akmenys, primenantys, kad kaimas buvo įkurtas 1554 m.
Kadangi dabar vyksta kelio Rietavas - Medingėnai remontas, į Medingėnus teko važiuoti per Daugėdus. Kaip ir Rietavas, Medingėnai pirmą kartą paminėti 1253 m. sudarytame akte, kuriuo Kuršo vyskupas ir Livonijos ordino magistras dalijosi numatomas užkariauti žemes. Knygoje „Pietų Ceklis. Keliautojo po Rietavo apylinkes žinynas“ V. ir J. Almonaičiai rašo: „Medingėnai – miškų apsuptas, į mažą miestelį panašus bažnytkaimis.“ Išvykos dalyviai susirinko aikštėje prie Vytauto paminklo priešais Švč. Trejybės bažnyčią. Paminklas buvo pastatytas 1931 m. vietos šaulių iniciatyva, minint 500-ąsias Vytauto mirties metines. Sovietmečiu jis buvo nugriautas ir atstatytas 1990 m. Junona Almonaitienė papasakojo miestelio ir bažnyčios istoriją. Dabartinė Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1901-1902 m. Šalia jos stovi 1891 m. statyta varpinė, šventorių juosia tašytų akmenų mūro tvora. Bažnyčios interjeras eklektiškas, stovi trys skirtingų stilių altoriai. Toks stilius būdingas XIX a. pab. - XX a. pr. statiniams. Bažnyčioje išliko klauptas su Gorskių giminės herbu. Virš zakristijos įrengtas bažnytinio meno muziejėlis, kuriame saugomos liaudies meistrų darbo statulėlės ir nebenaudojami bažnytiniai reikmenys.
Dar viena lankytina vieta Medingėnuose – kapinės. Jose palaidotas vietos bajoras Adolfas Šiukšta (1844-1935). Paminklo įraše lenkų kalba sakoma, kad jis dalyvavo 1863 m. sukilime ir už tai buvo ištremtas į katorgą. Netoli palaidoti ir Šatrijos Raganos dėdė ir dėdienė Liudvikas ir Zofija Šiukštos, gyvenę rašytojos gimtajame Medingėnų dvare. Užrašai ant antkapiu lenkų kalba primena, kad dvareliuose buvo bendraujama lenkų kalba.
Netoliese ilsisi ir šio krašto gerbiamos pedagogės A. Eidimtaitės-Gedvilienės (1899-1952) bei muzikanto Vytauto Lukausko (1877-1972) palaikai. Jis muzikos mokėsi savarankiškai ir Rietavo Bogdano Oginskio orkestro mokykloje. Grojo mokyklos orkestre, o jam iširus išvyko į JAV. Čia iš 29 buvusių Plungės ir Rietavo orkestrantų subūrė „Lietuva Band Chicago“. Grįžęs į Lietuvą gyveno Maldučių kaime prie Rietavo, dirbo įvairius darbus, bet ir toliau grojo ir mokė groti.
Per Akmenskinę ir Keturakius kirtus Plungės rajono teritoriją buvo aplankyta Medingėnų (Šiukštų) dvaro sodyba. Bajoras Šiukšta jau nuo XVI a. Medingėnų valsčiuje turėjo dvarą, kuriam priklausė 16 valstiečių ūkių, tad jis buvo turtingiausias valsčiaus bajoras. Medingėnų krašte XVI-XIX a. buvo ypač daug bajorų ūkių. Medingėnų dvaras Šiukštų giminės rankose išbuvo daugiau negu 400 metų. Šiame dvare 1877 m. gimė rašytoja Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas. Dabar buvusioje teritorijoje auga seni medžiai, likęs senasis rūsys, deja, pastatai neišliko. Rašytojos atminimui pastatytas tautodailininko Liudo Ruginio stogastulpis.
Grįžtant atgal į Medingėnus nuo kelio matėsi Akmenskinės kaimo laukas, kuriame yra senovinė gyvenvietė ir kapinynas. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno jau V a. prieš m. e. Kasinėjimai šioje vietovėje vyko 1967 m., radiniai saugomi Žemaičių muziejuje „Alka“. Kitapus kelio auga Montrimų ąžuolas, kuris galbūt mena Vytauto Didžiojo laikus. Montrimų sodybos vietoje stovi kryžius, o šalia jo akmuo su XVIII a. įrašu lenkų kalba. Jame rašoma, kad 1792 m. Tomas Antoninas Piotrovskis iš Mingailų giminės fundavo tilto statybą. Manoma, kad tai galėtų būti tiltas per šalia tekančią Minijos upę. Minėtas asmuo dar nėra identifikuotas. Tai galbūt yra vienintelis kol kas Lietuvoje žinomas tokio pobūdžio atminimo įamžinimas.
Paskutinė pažintinės išvykos vieta 2017 m. atrastas Medingėnų piliakalnis Minijos pakrantėje. Įdomu, kad šis piliakalnis buvo atrastas, kai Lietuvoje buvo minimi piliakalnių metai. Perėję gražiai nušienautą pievą, pažintinės kelionės dalyviai pasiekė Medingėnų piliakalnį. V. Almonaičio teigimu, šio piliakalnio buvo ieškoma tikslingai, įsigilinus į XIII a. rašytinius šaltinius, pirmiausia, 1253 m. surašytą Kuršo dalybų aktą, kuriame aprašomos pietinės kuršių genties žemės, tarp jų – ir Ceklis, žemė dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose. Tarp Livonijos ordino planuotų užkariauti teritorijų minima ir Medingės (Nedinge) gyvenvietė, vėliau pavadinta Medingėnais.
2017 m. balandžio mėn. V. ir J. Almonaičiai surengė žvalgomąją ekspediciją Minijos pakrantėmis. Nužygiavus keliolika kilometrų buvo surastas piliakalnis. V. Almonaitis mano, kad šis piliakalnis turi ne tik archeologinę, bet ir istorinę vertę. Vėliau Medingėnų piliakalnį apžiūrėjo archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis. Jų nuomone, šis piliakalnis buvo įrengtas dar pirmame mūsų eros tūkstantmetyje ir buvo naudotas iki XIII amžiaus. Archeologai taip pat pastebėjo, jog šalia piliakalnio buvo ir didelė, maždaug 5 hektarų ploto senovės gyvenvietė: žemesnėse vietovėse laukuose pastebėtas juodas kultūrinis sluoksnis, tai yra, žemės sluoksnis, kuriame matomi žmogaus veiklos pėdsakai. Kadangi ekspedicija vyko pavasarį, lauke prieš piliakalnį V. ir J. Almonaičiai rado molio tinko ir degusių akmenų likučių. Radinius jis perdavė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui.
Medingėnų piliakalniui įrengti panaudotas netaisyklingos formos aukštumos kyšulys tarp Minijos ir mažo jos intako slėnių. Nuo aukštumos jis atskirtas supilant lenktą pylimą, kuris dabar yra apie 25 metrų ilgio, maždaug 1–1,5 metrų aukščio iš išorės. Prieš pylimą matomas iš dalies užslinkęs gynybinis griovys. Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, tačiau seniau, matyt, ilgą laiką buvo ariamas, todėl jo gynybiniai įtvirtinimai iš dalies sunaikinti.
Pažintinė - edukacinė kelionė buvo užbaigta Medingėnuose Minijos pakrantėje esančioje bendruomenės poilsiavietėje, įrengtoje prie buvusio malūno. Su pažintinės išvykos vadovais buvo aptarta išvykoje matyti objektai, jų populiarinimo keliautojams galimybės. Padėkota Junonai ir Vyteniui Almonaičiams už įdomią kelionę ir planuotos naujos kelionės po istorine praeitimi turtingą Rietavo kraštą.
